knirvinėti

knirvinė́ti, -ė́ja, -ė́jo J 1. tr. knibinėti ką, krapštinėtis: Ką čia knirvinė́ji?! Jrb. O jis nepasėdės ramus nė valandėlės: turia ką nors knirvinė́t, krapštinėt, kol ką padaro (sugadina) Skr. 2. intr. landinėti: Vis dar pašaliais knirvinė́ja Skr.